Visada yra malonu auginti, džiuginti bei puoselėti. Ypač tada, kai matai viso to grožį... Kiekvienas iš mūsų auginame tai, kuo galime džiaugtis visi. Savo darbo metų progimnazijoje proga prieš savo darbo kabineto (Antakalnio g. 33) langą su progimnazijos darbuotojų Adomo, Jono bei Antaninos pagalba šiandiena pasodinome rožės krūmą. Gėlę, kurį džiugina mus visus, kuri reikalauja mūsų ypatingo dėmesio, kuri yra trapaus ir griežto būdo, tokia kokie gali būti mūsų vaikai ar mes, suaugę.
Juk gražu kai kvepia jazminas, žydi alyvos, lyg saulė šviečia forsitija, baltumo pilna pilkoji lanksva „Grefsheim“, žydi šviesioji hortenzija „Annabelle“ ar veigelės... Kad džiugintų mus ir mūsų vaikus...
Dėkoju visiems už bendrystę cituodamas Antuano De Sent-Egziuperi „Mažasis princo“ žodžius - „Žmonės pamiršo šią tiesą,- tarė lapė.- Bet tu neturi jos pamiršti. Pasidarai amžinai atsakingas už tą, su kuo susibičiuliauji. Tu atsakingas už savo rožę...“
Su geriausiais linkėjimais, direktorius Tomas Jankūnas
Juk gražu kai kvepia jazminas, žydi alyvos, lyg saulė šviečia forsitija, baltumo pilna pilkoji lanksva „Grefsheim“, žydi šviesioji hortenzija „Annabelle“ ar veigelės... Kad džiugintų mus ir mūsų vaikus...
Dėkoju visiems už bendrystę cituodamas Antuano De Sent-Egziuperi „Mažasis princo“ žodžius - „Žmonės pamiršo šią tiesą,- tarė lapė.- Bet tu neturi jos pamiršti. Pasidarai amžinai atsakingas už tą, su kuo susibičiuliauji. Tu atsakingas už savo rožę...“
Su geriausiais linkėjimais, direktorius Tomas Jankūnas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą