Ieškoti šiame dienoraštyje

2014 m. liepos 2 d., trečiadienis

Ugdymo aplinka, parama ir bendruomenė

Jei valstybėje kiekvienas vaikas turi teisę į nemokamą švietimą, tačiau kiek jis yra nemokamas? Pats esu irgi tėvas, todėl susiduriu su švietimo sistemos įstaigomis, kai jos dėl prasto ugdymo institucijų aplinkos (ūkio) finansavimo, atrado auksinę gyslą - pinigų išieškoti iš tėvų. Gaila, kad ugdymo aplinka finansuojama skurdžiai (nėra skiriama lėšų net WC popieriui įsigyti). Mokyklų vadovai, paskirti valdžios, šios problemos nekelia į viešumą, nes žino, kad vis tiek nieko negaus, o ir prašyti pavargo, nes daugelis prašymų atmetami neva nėra tam pinigų. Apie šią lėšų trūkumo problemą nekalba politikai, o atvirkščiai ieško kur dar mokyklose sutaupyti. Taigi lengviausiai ugdymo įstaigų vadovams prašyti tėvų paramos, nes čia, nors irgi yra rizika, vis tiek kas nors padės. Klasikinis pagalbos prašymo atvejis - tėvų klasės susirinkimas, kur klasės auklėtoja mokyklos vardu padejuoja ir paprašo padaryti vieną ar kitą darbą ar nupirkti baldų mokyklos vadovų vardu. Tuoj pat tėvų tarpe atsiranda savanorių, kurie užsiima privalomu klasės gerovės kūrimu ir tuojau pat pradeda privalomą visos klasės tėvų pinigų rinkliavą. Kai yra privaloma rinkliava, mokykla tampa mokama. Labai gerai, kad yra tėvelių savanorių, norinčių padėti mokyklai (jų pagalba išties yra reikšminga ir labai reikalinga), tačiau tas noras neturėtų būti prievolė visiems tėvams. T.y. tėvai neturėtų vienas kito sekti ar pastarasis davė pinigų mokyklos klasės remontui ar baldams įsigyti ar jų nedavė. Jei tai yra parama, remti turime tiek, kiek kiekvienas gali ir nori, o sukurtais grožiu bei džiaugsmais paramos lėšomis naudotis turėtų visi. Šis procesas namuose turėtų būti aptariamas ramiai, kad vaikai netaptų kaltininkais savo tėvų požiūrių.  Todėl manau renkant paramą mokyklose, reiktų suvokti kad mūsų šeimos yra skirtingos, skirtingi vaikai, skirtingos galimybės. Jei jau remiame mokyklą, tai turėtų būti tiek, kiek kas gali bei nori, be skausmo su vizija, kad sukurtu gėriu naudosis visi. Tai tikrai nuoširdi dovana ir parama mokyklai. Tai galimybė mokytis būti kartu:) 

Gaila, kad mūsų valstybėje vaikų aplinka mokyklose yra vis dar skurdi palyginus su kitomis Europos valstybėmis, netgi palyginus su kaimynais Estais! 

P.S. Nustebau, kad į darbą turiu nusipirkti WC popierių, ko nereikėjo daryti dirbant Vilniaus miesto savivaldybėje. 

2014 m. birželio 30 d., pirmadienis

Mokslo metų pabaiga

Baigėsi mokslo metai. Pabaiga buvo graži, audringa bei emocinga. Graži, nes turėjome daug gražių bei nuoširdžių bendruomenės renginių. Audringa, nes vis jaučiame neteisybę dėl mokyklos patalpų, darbo krūvių mažėjimo mokytojams (ir esamą mokytojų perteklių) bei nevertinimo tai, ką turime čia šiandieną (juk mokykla skaičiumi mokinių nemažėja). Labai gaila, kad iš vaikų reikalaujame daug daugiau, nei patys to nedarome (pavyzdžiui, ne visi mokytojai atsiuntė ilgalaikius planus kaip tarėmės, ne visi pabaigė pildyti el. dienyną ir pan.) ir gaila, kad kai kurie iš mūsų bendruomenės persekiojame vieni kitus dėl smulkmenų, vietoj to, kad nenukreipiame jėgų kūrybai – kad ir kitokios mokyklos kūrimui. Gal tai vyksta dėl to, kad mūsų tokia kasdienybė? Dažnai ieškome kaltų, o ne būdų, kaip padaryti, kad klaidų darytume vis mažiau. Kad ne tik vadovas, bet ir kiekvienas iš mūsų būtų kūrėjas. Džiugu, kad mokykloje turime kūrėjų, kurie įkvepia, palaiko, kuria... Aišku nerimą kelia neteisybė – neskaidri bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka (nuolat keičiamos tinklo kūrimo taisyklės, daromos išimtys valstybinės politikos nevykdantiems vadovams), patalpų užimtumas, nesąžiningas mokyklų finansavimas – kai mokytojas dirbdamas su 30 mokinių klase gauna tą pačią algą kaip mokytojas dirbdamas su 15 mokinių. Metai baigėsi ir didžiausią džiaugsmą kelia mokinių pasiekimai: ne tik akademiniai, bet ir moraliniai, vertybiniai. Vaikai – mūsų atspindys, todėl jiems sekasi tiek, kiek sekasi visiems mums. Mokykla yra gyvenimas, todėl pasirengimas sėkmingam gyvenimui yra toks, kiek kiekvienas iš mūsų kuriame jį savo mokykloje. Mes turime mokytis būti kartu, o to išmokę galėsime užtikrinti sėkmingą vaikų gyvenimą. Džiaugiuosi mūsų pasiekimais bei atsiprašau tų, kurių viltys nebuvo išpildytos. Jei mes žinosime kokios viltys neišpildytos (dėl to darome apklausas), mes stengsimės pasitaisyti!


Džiaugiuosi direktoriaus pavaduotos paskelbtu vasaros foto konkursu – namų darbais „Mano naujas draugas“!


Tomas Jankūnas

2014 m. birželio 4 d., trečiadienis

Padėka antros progimnazijos laidos absolventams

Gerbiama antroji progimnazijos laida,
Mieli aštuntokai,
Patys geriausi progimnazistai!

Šiandiena gavęs dovaną nepagalvojau, kad tai yra galimybė pasveikinti Jus ir atsisveikinti su Jumis. Todėl dabar Jums rašau, pirmiausiai, norėdamas padėkoti už prasmingai praleistus mokslo metus kartu. Man tai yra pirmieji darbo metai šioje mokykloje, kurie buvo labai įdomūs, kupini iššūkių bei džiaugsmų.

Nuoširdžiai dėkoju Jums už paprastą bei nuoširdų bendravimą. Už Jūsų nuomonę, už Jūsų juoką, už Jūsų pagalbą bei dėmesį, kad ir kitiems mūsų mokykloje, mieste ar šalyje būtų tiesiog gera būti kartu. Dėkoju už kantrybę bei idėjas kurti mūsų progimnaziją. Noriu Jūsų labai atsiprašyti už klaidas, kurias mes padarėme arba už tai, ko nepadarėme, kad kiekvienam iš Jūsų mūsų progimnazijoje būtų gera. Tai yra klaidos , kurių galbūt nebeištaisysime, tačiau pasimokę iš jų, kiekvienas iš mūsų turime galimybę nesuklysti bei daugiau jų nebedaryti.

Gerbiami absolventai, aštuoni mokyklos metai tai yra Jūsų mokslo pusiaukelė. Dar liko keturi metai gimnazijoje, dar keturi-šeši aukštojoje mokykloje ir lyg mokslai bus baigti. Tai tik formali pusė, nes mokytis bus ko visą gyvenimą... Baigiasi Jūsų vaikiškas nerūpestingumas ir Jūs jau galėsite priimti sprendimus, t.y. Jūsų parašas taps lygiavertis Jūsų tėvams, netrukus eisite balsuoti per rinkimus. Kviečiu tikėti savo sėkme, laime, nebūti abejingiems neteisybei, padėkite silpnesniems... Padėkite kurti kitokią mokyklą, tokią kurioje norėtume mokytis Jūs! Manau, kad Jūs nusipelnėte daug daugiau, nei šiandiena mes suaugę Jums duodame. Ypač kai kalbame apie mokyklos pastatus ar patalpų būvį. Tai galite pakeisti Jūs!

Ačiū už Jūsų pagalbą. Ačiū jums už gražius sveikinimo žodžius! Bepigu būti geriausiu, kai tave supa tokie nuostabiausi aštuntokai! Dar kartą dėkoju už progimnazijos vėliavą, kuri jau įamžino Jūsų laidą mūsų progimnazijos istorijoje! Svarbiausiai, ko aš išmokau iš Jūsų, tai veržlumo. Veržlumo keistis, judėti į priekį... Niekada nesustokite. Ir aplankykite mus. Aplankykite Jūsų mokytojus. Tai ko gero pati geriausia mokyklos akimirka, kai gali prisiminti žmones, kuriuos augini.

Mes Jūsų pasiilgsime! Sėkmės kiekvienam iš Jūsų!

Direktorius Tomas Jankūnas







2014 m. gegužės 27 d., antradienis

Ketvirtokų išleistuvės

Džiugu ir liūdna matyti šaunių ketvirtokų išleistuves.  Džiugu, kad jie įgis valstybės pripažintą pradinį išsilavinimą bei liūdna, kad šie vaikai bus nebe vaikai, o mokiniai, kuriems daugiau rūpės draugai, teisybė ir sąžinė, dings vaikiškumas (šypsenos, nuoširdžios ir paprastos ašaros, juokas, džiaugsmas...). Tai ir liūdna, ir džiugu. Juk tai - galimybė gyventi ir kurti kitokį pasaulį, tėvynę, miestą bei savo gyvenamą aplinką. Dėkoju vaikams už šypsenas, rūpesčius, iššūkius. Jie buvo malonūs, nors ne visada lengvi bei paprasti. Juk jų laukia dar daugiau ir svarbiausiai tikėti savo širdimi, pasirūpinti ne tik savimi bei ir kitu. Pradžios mokyklos žinios bei gebėjimai sudaro prielaidas išmokti mokytis, kad vėliau mokiniai sužinotų ir padarytų gero daug daugiau. Būtų šaunu, kad kiekvienas suprastume, kad būti kitokiu tik dėl kitoniškumu yra lengviau, nei pabandyti nors kiek išgelbėti mūsų nelaimingą pasaulį, kur visi vaikai, suaugę bei gamta galėtų gyventi darnoje.
Nuoširdžiai dėkoju tėveliams už bendrystę bei linkiu jos laikytis ir toliau. Jūsų vaikams reiks dar daugiau palaikymo bei dėmesio, reiks Jūsų padrąsinimo sutikti įvairių žmonių bei svarbiausiai išmokti nepasimesti, o vadovautis savo širdimi! Stiprybės Jums tėveliai!
Mielos mokytojos, Jūsų trijulė tikrai yra labai panaši: draugiška, paprasta, kūrybinga bei nuoširdi... Ačiū už vaikų pradžios paruošimą, atvirą bendravimą, idėjas bei siūlymus, palaikymą bei gebėjimą mokyti ir mokytis kartu. Lai Jūsų mokiniai Jūsų niekada nepamiršta! Ačiū Jums!
Ačiū ir šventės meno vadovams: Džeraldai, Aušrai ir Vilijai, Nerijui. Kaip visada - šventė buvo graži!

Direktorius Tomas Jankūnas

2014 m. gegužės 16 d., penktadienis

Antrų klasių šeimos šventės koncertas

Šiandiena antrų klasių mokytojos džiugino šeimos šventei skirtu koncertu. Buvo labai smagu girdėti bei matyti koncertą, kuriame gausu gražių bei tikrų žodžių tėčiui ir mamai, broliui ir sesutei. Žodžiai, kurie iš vaikų lūpų, žmonių išmintis bei kūryba. Graži dovana lietingą vakarą, kai lietus reiškia gamtos džiaugsmo ašaras... Kad džiaugsmo, o ne skausmo ašarų būtų kuo daugiau mūsų šeimose!

Labai smagu matyti mūsų darnią antrų klasių mokytojų bendrystę. Sėkmingai joje dirba mokytoja Jolita. Darni šių klasių mokytojų bendrystė lėmė gražią šventę seneliams bei tėveliams. Tai ir pagarba šeimai! Džeraldos ir Vilijos kūrybinės ir neišsenkančio pastangos sudaro galimybę pamatyti kūrybinius vaikų gebėjimus! Vaikai stengėsi parodyti tai, ką išmoko, tai ką sukūrė ir parašė savo mažomis rankutėmis. Gražios ir nuostabios dainos, šokiai, scenarijus...

Gražu būti tokiomis akimirkomis, nes jomis jautiesi labai laimingas, ramus, smagus ir visada jaunas. Dar šauniau, kad tokiomis akimirkomis mes lengviau įveikiame bėdas! Visada galime atsikelti ir eiti toliau...

Atvirų durų dienos įspūdžiai

Diena buvo nuostabi. Gal kiek mažokai lankytojų antroje dienos pusėje, tačiau labiausiai džiaugiuosi pasiruošimu: mokiniai vedė ekskursijas, visą dieną dirbo mokiniai fotografai, specialistų valanda pasaulio kavinės metodu, atviros pamokos bei arbatėle su manimi. Labai smagu buvo matyti nuostabiai nusiteikusius tėvelius bei Antakalnio gimnazijos bei „Ryto“ progimnazijos direktorius. Turėjome nuostabų pokalbį, kuriame aptarėme mokyklos įvaizdį, pamėginome spręsti mūsų progimnazijos ugdymo problemas. Buvome atviri, gal ne visi iki galo, tačiau atviri bendrystei bei bendradarbiavimui. Gaila, kad atvirumą sunku priimti... Norime parodyti kokie esame, todėl atsiprašome už klaidas ir dėkojame už galimybę mokytis. Galimybė mokytis mums - galimybė mokytis mūsų vaikams...
Nuoširdžiai džiaugiuosi Neringos pagalba bei organizacija. Džiugu, kad idėjas palaiko Danutė, Žydrūnė, Snieguolė, Jurgita P., Gražina, Ginta, Milda, Džeralda ir daugelį kitų mūsų mokyklos mokytojų... Visų darbai puošė mūsų atvirumo dieną. Mes lyg šeima, kurianti kitokį mokyklos veidą.
Ačiū mūsų tėveliams, kurie skyrė mums dėmesio. Buvo smagu. Ypač dienos pabaiga, kai turėjome nuostabų koncertą.
Gyvenimas yra gražus...

2014 m. gegužės 15 d., ketvirtadienis

Atvirų durų diena progimnazijoje

Mokytojai bei progimnazijos vadovai įdėjo daug darbo priimti svečius progimnazijoje. Nėra lengva, kai pamokoje yra daugiau neįprastų žmonių, kai nori parodyti, kad mokykloje svarbiau yra bendravimo bei bendradarbiavimo, o ne pastato būklė ar kažkokie reitingai... Atvirų durų diena yra progimnazijos nuoširdumo ir atvirumo akcija - susipažinti su kasdieniu mokyklos gyvenimu. Toks koks jis yra iš tiesų, o ne kokį jį įsivaizduojame.
Labai smagu matyti kitokią mokyklą. Įstaigą, kurioje dirbo kartu mokytojai, vadovai ir mokiniai. Tikiuosi prasmingos dienos.