Ieškoti šiame dienoraštyje

2014 m. liepos 2 d., trečiadienis

Ugdymo aplinka, parama ir bendruomenė

Jei valstybėje kiekvienas vaikas turi teisę į nemokamą švietimą, tačiau kiek jis yra nemokamas? Pats esu irgi tėvas, todėl susiduriu su švietimo sistemos įstaigomis, kai jos dėl prasto ugdymo institucijų aplinkos (ūkio) finansavimo, atrado auksinę gyslą - pinigų išieškoti iš tėvų. Gaila, kad ugdymo aplinka finansuojama skurdžiai (nėra skiriama lėšų net WC popieriui įsigyti). Mokyklų vadovai, paskirti valdžios, šios problemos nekelia į viešumą, nes žino, kad vis tiek nieko negaus, o ir prašyti pavargo, nes daugelis prašymų atmetami neva nėra tam pinigų. Apie šią lėšų trūkumo problemą nekalba politikai, o atvirkščiai ieško kur dar mokyklose sutaupyti. Taigi lengviausiai ugdymo įstaigų vadovams prašyti tėvų paramos, nes čia, nors irgi yra rizika, vis tiek kas nors padės. Klasikinis pagalbos prašymo atvejis - tėvų klasės susirinkimas, kur klasės auklėtoja mokyklos vardu padejuoja ir paprašo padaryti vieną ar kitą darbą ar nupirkti baldų mokyklos vadovų vardu. Tuoj pat tėvų tarpe atsiranda savanorių, kurie užsiima privalomu klasės gerovės kūrimu ir tuojau pat pradeda privalomą visos klasės tėvų pinigų rinkliavą. Kai yra privaloma rinkliava, mokykla tampa mokama. Labai gerai, kad yra tėvelių savanorių, norinčių padėti mokyklai (jų pagalba išties yra reikšminga ir labai reikalinga), tačiau tas noras neturėtų būti prievolė visiems tėvams. T.y. tėvai neturėtų vienas kito sekti ar pastarasis davė pinigų mokyklos klasės remontui ar baldams įsigyti ar jų nedavė. Jei tai yra parama, remti turime tiek, kiek kiekvienas gali ir nori, o sukurtais grožiu bei džiaugsmais paramos lėšomis naudotis turėtų visi. Šis procesas namuose turėtų būti aptariamas ramiai, kad vaikai netaptų kaltininkais savo tėvų požiūrių.  Todėl manau renkant paramą mokyklose, reiktų suvokti kad mūsų šeimos yra skirtingos, skirtingi vaikai, skirtingos galimybės. Jei jau remiame mokyklą, tai turėtų būti tiek, kiek kas gali bei nori, be skausmo su vizija, kad sukurtu gėriu naudosis visi. Tai tikrai nuoširdi dovana ir parama mokyklai. Tai galimybė mokytis būti kartu:) 

Gaila, kad mūsų valstybėje vaikų aplinka mokyklose yra vis dar skurdi palyginus su kitomis Europos valstybėmis, netgi palyginus su kaimynais Estais! 

P.S. Nustebau, kad į darbą turiu nusipirkti WC popierių, ko nereikėjo daryti dirbant Vilniaus miesto savivaldybėje.